Izaijo 3

₁Viešpats, Galybių DIEVAS,

atims Jeruzalei ir Judui paramą ir paspirtį,

visas maisto ir vandens atsargas,

₂karžygį ir karį,

teisėją ir pranašą,

žynį ir seniūną,

₃penkiasdešimtuko vadą ir didžiūną,

patarėją, įgudusį amatininką ir išmanų raganių.

₄Berniūkščius duosiu jiems valdovais,

viešpataus savavalė užgaida.

₅Žmonės engs vieni kitus,

kiekvienas skriaus savo artimą,

paaugliai bus įžūlūs su seneliais,

niekšai – su garbingais asmenimis.

₆Jeigu kas nors ir stvertų brolį

savo tėvo namuose sakydamas:

„Tu turi drabužių! Būk mūsų valdovas,

tebūna šie griuvėsiai tavo rankose!“ –

₇tą pačią dieną anas ginsis sakydamas:

„Netvarstysiu žaizdų!

Mano namuose nėra nei duonos, nei drabužių.

Nepadarysite manęs tautos valdovu!“

₈Jeruzalė klumpa,

ir Judas krinta,

nes savo žodžiais ir darbais

jie užgauna VIEŠPATĮ,

nepaiso jo šlovingo Artumo.

₉Pats jų pasipūtimas juos pasmerkia,

jie didžiuojasi savo nuodėmėmis kaip Sodoma

ir neslepia jų.

Vargas jiems!

Jie patys užsitraukia nelaimę.

₁₀Laimingi teisieji,

nes jiems bus gerai;

jie maitinsis savo darbų vaisiais.

₁₁Vargas nedorėliui,

nes jam visiškai nesiseks;

pagal jo rankų darbus jam bus atmokėta.

₁₂Mano tauta! Vaikai ją niokoja,

moterys ją valdo!

O mano tauta, vadai tave suvedžioja,

sunaikindami takus, kuriais turėtum žengti.

₁₃VIEŠPATS pakyla vesti bylos,

stojasi teisti savo tautos.

₁₄VIEŠPATS ateis ir apkaltins

savo tautos seniūnus ir vadus:

„Tai jūs prarijote vynuogynus;

tai, ką pavogėte iš varguolių, tebėra jūsų namuose.

₁₅Kaip jūs drįstate niokoti mano tautą,

šerti vargšams per veidus?“ –

tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis.

₁₆VIEŠPATS sako:

„Kadangi Siono dukterys

tokios išdidžios

ir vaikšto ištempusios kaklus,

vylingai žvilgčiodamos akimis,

kojomis žvangindamos apavo papuošalus

ir meilindamosi kiekvienu žingsniu,

₁₇Viešpats padengs Siono dukterų

viršugalvius šašais,

VIEŠPATS apnuogins jų galvas.“

₂₄Vietoj kvepalų – pelėsiai,

vietoj prijuostės – virvė,

vietoj šukuosenos – plikė,

vietoj išeiginių drabužių – maišas.

Gėda vietoj grožio!

₂₅Tavo vyrai kris nuo kalavijo,

karžygiai kris mūšyje.

₂₆Aimanuos ir liūdės tavo vartai,

nuniokota tu sėdėsi ant žemės.